Išvakarėse dar buvau Frankfurte, kur visą savaitę vyko agentūros ir kliento ‘cementofkė – workšopas’, taigi turėjau pasiruošti viską prieš savaitę. Prieš išvažiuodamas pasikeičiau tepalus, atidžiai peržiūrėjau važiuoklę, nuvežiau padaryti suvedimą, o padangų, nusprendžiau, kad turėtų užtekti nuo paskutinės treniruotės rudenį. Dar spėjau primontuoti baisulingai didelį galini sparną ant galinio dangčio, Labai norėjau jį išbandyti ar bus koks efektas, nes paskutinį kartą kai važiavau Kačerginėje, tai slygo galas greituose posūkiuose.

Tad grįžus iš kelionęs apie 24 val., beliko atsikelti anksti, susikrauti minimaliai įrangos, prisipilti kuro į baką ir kanistrą ir lekt Kaunan.

Kol susikuičiau, kiek pavėlavau. Race’o kvaliufikacija jau buvo pasibaigusi, tad mano startinė pozicija pirmame Race’e labai paprasta – is rikiuotes galo. Kadangi neturejau jokiu iliuziju, tai nebuvo didele problema. Tuo labiau, kad staovedamas, kazkur vidury rikiuotes, atsiranda didesnis sanksas ant pirmo posukio susistumdyti su kitais dalyviais. Tad nusprendziau, kad viska stebeti is galo bus daug saugiau, o veliau bandysiu ‘irtis’ per pozicijas.

Vos atvaziavus, prasidejo parodinis ratas. Paskubomis issikroviau ir sokau pirma kart siemet i trasa. Niekas nepasikeite, viskas aisku.

Iskart po apsilimo prasidejo I grupes iskaitiniai vaziavimai. O tai reiskia kad ir mano, nes ziurint i praeitu metu rezulatatus, as patenku prie greiciausiu, tada vel sokau i trasa. Pravaziaves kelis prisimatavimo ratus, pabandziau spustelti. Viskas gerai! Sparnas veikia! 30min įskaitinio važiavimo praleke labai greit. Nieko nesitikėjau. Pravažiavau, labai eilinius ratus.

Nuėjęs prie rezulatatų ekrano nustebau. Tai naujas mano asmeninis rekordas! Neblogai…

Antram įskaitiniam FastLapo važiavimui išvažiavau vėlai. Net nežinau kodėl. Pora ratų vėl apšilau ir pralėkiau. Vėl buvau nistebintas, naujas rekordas – 01:25.645. Po velniais, galinis sparnas veikia! Buvau ramus i finala tikrai papulsiu.

Nesėkmingai susiklostė varžybos Jonui Poškui, vienam iš FastLap lyderių. Jo EVO dėžė subyrėjo jau pirmame važiavime, bet jis vis tiek spėjo pravažiuoti greičiausią tos dienos ratą – 01:22.356.

Mano pagrindiniai varžovai tą dieną buvo Tadas Lučkaitis, Izidorius Paukštys, abu su Nissan’ais, ir Andrius Žemaitis su 2005 VW Golf GTI. su Tadu ir Izidorium abu važiavimus sutilpdavom i tą pačią sekundę. Žiūrovai sakę buvo įdomu stbėti mūsų kovą, o Andrius primuosius važiavimus man kolkas buvo nepasiekiamas, beveik greitesnis pusė sekundės.

Antrame važiavime pastebėjau, kad pradėjo kaisti variklis. Ne tragedija, bet iki 112 laipsniu buvo pakiles. Susirūpinau. Man tai nedavė ramybės visą dieną. Anksčiau taip nekaisdavo. Labai keista, tepalas naujas, viskas taip pat, kaip praeitrais metais… negi varikliui kažkas??? Todėl pradėjau saugoti variklį… temperatūrai užkilus, porą ratų atleisdavau ir duodavau pasiaušinti, tada mano finalinis važiavimas buvo gan trumpas ir aiškus. Išvažiavau vienas pirmųjų į trasą, tada prieš mane nebuvo daug automobilių. Pravažiavau kelis apšilimo ratus ir pradėjau. Nusprendžiau pasitikėti galinio sparno prispaudimu ir leisdamasis nuo kalniuko prieš ąžuolo posūkį spausdavau gazą iki galo. Anksčiau negalėdavaiu to daryti, nes slysdavo galas, o dabar mašina buvo kaip įkalta, Nuostabus jausmas.
Pralėkiau porą greitų ratų, temperatūra vėl užkaito… paaušinau, pabandžiau dar kartą pralėkti, tačiau visai nejaučiau ritmo, nusprendžiau kad šiai dienai gana – patausosiu variklį, tuo labiau, kad paskutinius važiavimus atsirado nauja bėda. Kuomet akseleratorius buvo paspaustas iki galo ir variklis dirbo maksimalia galia, retkarčiais dingdavo trauka, pasigirsdavo šaudymas. Nusprendžiau, kad trūksta kuro!!!!! Čia jau negerai, nes bake kuro tikrai buvo, o tai reiškia, kad kuro siurblys nesiurbia tiek kiek reik varikliui. Taip labai lengva greit sudeginti stumoklius, kas reikštų naujo variklio rinkimą. Nenoriu…

Tad grižau į dalyvių parką. Žmonės sveikino su puikiu pasirodymu, tačiau tikrai negalėjau patikėti tuo ką pamačiau – naujas asmeninis rekordas! Greičiausias finalo ratas! Wow!
01:24.886 – čia jau rimtas iššūkis ateičiai…

Tad laimėjau finale. Diena pavyko puikiai. Panašu, kad tą dieną man sekėsi, nes ir Race’e startavęs is paskutinės pozicijos, per 9 ratus sugebėjau dasibrauti iki 5 pozicijos. Tai reiškė, kad antrąjį Race’o važiavimą startuosiu iš 6 pozicijos (antrojo važiavimo TOP 10 yra apverčiamas ‘aukštyn kojom’). Tad startavau iš 6 pozicijos ir po pirmojo rato buvau pirmas. Kiek atsiplėšiau ir vėliau saugiai laikiau atstuma iki mane persekiojančio varžovo su civiku. Labai bijojau, kad neperkaistų variklis, tad paskutiniuose ratuose dar labiau atleidau ir finiša kirtau, jau beveik ant uodegos kabančiu kitu dalyviu.

Tad laimejau ir čia. Pirmoji vieta, pirąjame Fast Lap organizuojame Race’e.

Rezulatatas įpareigoja, tad reik ruoštis antram FastLap etapui Rygoje, kuris bus Birželio 18 d.

DĖKOJU:
Elzei ir Agnei uz seimos ‘travel chekius’, Jaroslavui C. uz stebuklinga spoleri, Pauliuj S. uz suteikta pastoge, Sarunui B. uz lenktyniniskus pusrycius, Rokui S. ir Ernestai G. uz patarimus ir palaikyma ‘as galiu’, Tadui L., Izidoriui P. ir Jonui P. uz gera nuotaika dalyviu parke ir konkurencija trasoje, Giedriui M, Audriui Z., Vazzui ir kitiems ‘paparaciams’ uz gerus kadrus, Automanui uz palyda link Vilniaus, zavioms gerbejoms uz palaikyma, FastLap kolektyvui uz isskirtines varzybas ir nusiteikima!

Ačiū fotografams, kurie spėjo pagaut Waska, Matulaitis, AudriusZ ir Vazz

Taigi, oras tikrai pasitaikė užsakytas. Atvažiavau, greit užsiregistravau ir jau klausiau briefingo. Buvau tarp tų kelių naujokų, kurie niekada nėra dalyvavę Fast Lape, nors kaip žiūrovas esu buvęs ne kartą, tiesiog nebuvo su kuom važiuoti.

Po pirmosios trumpos treniruotės, apsižvalgiau trasoje, bandžiau prisiminti baugiuosius Nemuno Žiedo posūkius. Beveik po keturių metų pertraukos čia vėl esu su savo mašina. Apsižiūrėjęs, pabandžiau pravažiuoti greičiau ir pašildyti padangas, kad patikrinti slėgį. Prieš išvažiuojant iš Vilniaus buvau pripūtės po 2.1 bar. Po trumpos treniruotės, gryžęs į pitus, patikrinau slegį. Oho 2.8 baro! Nuleidau iki 2.4… visai neblogai užšildžiau tuos Federal RSR semislikus. O laikas – 1.33.+, tad pirma pencininko misija įvykdyta.

Pirmąjam įskaitiniui važiavimui nusistačiau kita tikslą – 1.28. Tai yra mano asmeninis rekordas padarytas dar su golfeliu. Tad turint galvoje, kad silvija turi beveik tris kart daugiau arklių nei golfelis, geresnes padangas ir stovi posūkyje visai neblogai, manau tai į dienos pabaigą yra įmanoma. Turėjau dar ir kitą slaptą planą, bet apie kiek vėliau.

Pirmoji įskaitinė sesija ir linksmybės netrukus prasidėjo. Tai truko pusę valandos, kurios praėjo akimirksniu. Stengiausi važiuoti greitai, tačiau atsargiai ir ’skaičiau’ dangą, padangų sukibimą ir važiuoklės darbą. Retkarčiais, kai pabandydavau agresyviau įvažiuot, ant greitojo posūkio (besileidžiant žemyn) pabėgdavo galas. Nusprendžiau, kad padangos gal perkaito ir vėl pakilo slėgis.
Tik grįžęs į pitus puoliau tikrinti slėgio. Vėl po 2.8 baro. Teko vėl nuleist iki 2.3 ant šiltu padangų. Šį karta buvo labai smalsu pažiūrėti savo laikų. O. 1.27.807. Visai neblogai. Tikslas vėl pasiektas, asmeninis rekordas pagerintas, nors ne daug.

Sekė ilgesnė pauzė… kažkas riebiai susivartė po makuškės, toliau buvo pratęsti kitų grupių važiavimai. Makalavausi po dalyvių parką.

Artėjant antrąjam važiavimui pradėjo kauptis tamsūs debesys, įpusėjus pirmosios grupės važiavimui prasidėjo baisi liūtis ir vėjas. Kabėjome pasikabinę už palaipinų, kad jų nenupūstų. Dar nepasibaigus lietui, jau buvau trasoje.

Daugelyje vietų stovėjo vanduo, kai kuriuose vietose visai akvaplanavau. Važiavau ypač atsargiai – nemėgstu šlapio asfalto. Prasukęs šešis ratus grįžau į pitus su gan prastu laiku, tačiau šį kartą visai nesistengiau važiuoti greitai, o labiau testavau kaip dirba padangos ant šlapios dangos. Galiu pasakyti, kad įspūdingai. Stabdo puikiai ir nuplėšti jas akseruojantis yra labai sunku, nebent posūkyje neatsargiai paspaudus akseleratorių. Galiu teigti, kad jos puikiai tinka ir šlapiam orui (vėliau dar reiks išbandyti rimčiau).

Vėl buvo ilgesnė tertrauka, jos metu pabendravau su savo konkurentu/draugu Tadu a.k.a. Fiestu. Jis važiuoja kiek greičiau nei aš, tačiau vos per nepilną sekundę. Tad mano sekantis planas – greitesnis ratas nei Fiesto.

Visai netikėtai patekau į finalinius važiavimus, nes mano pirmojo važiavimo greičiausias ratas buvo 14-as bendroje įskaitoje, o būtent tiek ir patenka į finalinį važiavimą. Gavau pralėkt dar sesiją ir progą aplenkti Fiestą. Patikrinau šaltų padangų slėgį – 1.9. Nusprendžiau dar kiek nuleisti oro. Trasos danga nespėjo įšilti po stipraus lietaus, bet jau buvo visiškai sausa. Žiūrėsim.

Išlekiau į trasą, sukibimas puikus. Pagavau ritmą, važiavau taip, kaip dar nesu važiavęs kačiargoj. Buvo labai smagu. Retkarčiais paaušindavau variklį. Tiesiosios gale spėdavau užmesti akį i tepalo temperatūros ir slėgio gaugelę – 102 laipsniu ir 5.+ barai slėgio. Gal kiek per didelė temperatūra – reikės spresti šį reikala kažkaip ateityje. Aušindamas numečiau tempą ir laukiau Fiesto, kad galima būtų važiuoti drauge ir taip didinti tempą. Porą ratų buvau ‘įsikabinės dantimis’ Fiestui į galiniį bamberį ir staiga viskas baigėsi… Finalinis važiavimas vėl pralėkė kaip akimirka.

Gryžęs patikrinau padangų slėgį – 2.4. Idealu. Bėgu pažiūrėt laikų. O! 1.26.439. Nieko sau. Nustebinau save. Fiestas – 1.26.7+. Misija įvykdyta. WOW.

Jau seniai taip gerai jaučiausi. Tikrai yra vietos kur tobulėti ir tobulinti Silviją. Smagiai save nustebinau, važiuodamas su visišku low-boostu (apie 0.8 baro) ir maždaug 360 arklio galių, manau ateis laikas ir geresniems rato laikams. Bus įdomu.

Net ir ankstesnis mano tikslas – ‘40 kart per makuškę’ tapo beveik įvykdytas. Beveik todėl, kad tiklas buvo tai padaryti be sustojimo, tai būtų vienos valandos shakedown’as. Fast Lape pralekiau kiek daugiau nei 45 ratus. Aišku, kad būtų visiškai įvykdytas planas reiktų atvažiuot dar kartelį ir prašert visą valandą. Jau greit. Užsikabliavau!

Ačiū fotografams, kurie prisimena ir senukus, o ne tik užpakalius fotkina – www.audriusz.net, www.tomasfoto.lt ir www.matulaitis.lt

Beja, pats laikas pakeisti ir jau gerokai pasenusi blogo pavadima is ‘Silvijos prikelimo’ (kas istikruju jau ivyke) i ‘40 kart per Makuške’. Mano blogo skaitytojams, kurie nezino kas yra ‘makuškė, sufleruoju – viena is labiausiai pavojingu Nemuno ziedo trasos vietu, tas status kalnelis, po ‘šakių posūkio, su kairiuoju aklu posukiu zemyn.

Misija laikysiu neuzbaigta, kol nepavyks uztikrintai prasukti 40 ratu, be jokiu gedimu ar staigmenu.

Ualia… pasiruosimas prasidejo!