Diena 5

Pagaliau Silvija isvaziavo, tiksliau – isdardejo ant vezimelio, per tirsta rudenio ruka, kad nieks nenuziuretu, kebulo darbams. Ale Lietuvele maza, jau po piet ‘nrvz’ man sake: “… ar tik ne tavo Silvija autostrada leke Kauno link?”
Jau seniai buvau prisiruoses tai daryt, bet rankos vis nedaeidavo. Lietuvos laikinojoj sostinej, Silvijai isprausim ‘breketus’, t.y. lankus. Veliau nudazysime vidu ir ziuresim kas gausis.
Tada ji ramiai lauks ‘viduriuku’, ‘batuku’ ir kitokiu idomiu smutkiu, kol jos atkeliaus is Amerikes. Nekantrauju viska tureti jau sausio-vasario menesi. Tada prasides didieji darbai, jei mano variklis vis dar metosi pas auskiniu ranku meistra, kur nors garaze.
Laukiam!