Važiuodamas i FastLapą važiavau su labai paprastau tikslu – minutė trisdešimt šešios. Toks labai jau penciniškas tikslas. O kodėl ten išvis važiavau? Matyt visų pirmą dėl to, kad kuo toliau tuo labiau jaučiu, kad vairavimo ir šiaip ekstremalumo įgudžiai slopsta. Grubiai tariant traukiasi kiaušai. Todel sumasčiau vykdyt formos atgavimo programą.
Taigi, oras tikrai pasitaikė užsakytas. Atvažiavau, greit užsiregistravau ir jau klausiau briefingo. Buvau tarp tų kelių naujokų, kurie niekada nėra dalyvavę Fast Lape, nors kaip žiūrovas esu buvęs ne kartą, tiesiog nebuvo su kuom važiuoti.
Po pirmosios trumpos treniruotės, apsižvalgiau trasoje, bandžiau prisiminti baugiuosius Nemuno Žiedo posūkius. Beveik po keturių metų pertraukos čia vėl esu su savo mašina. Apsižiūrėjęs, pabandžiau pravažiuoti greičiau ir pašildyti padangas, kad patikrinti slėgį. Prieš išvažiuojant iš Vilniaus buvau pripūtės po 2.1 bar. Po trumpos treniruotės, gryžęs į pitus, patikrinau slegį. Oho 2.8 baro! Nuleidau iki 2.4… visai neblogai užšildžiau tuos Federal RSR semislikus. O laikas – 1.33.+, tad pirma pencininko misija įvykdyta.
Pirmąjam įskaitiniui važiavimui nusistačiau kita tikslą – 1.28. Tai yra mano asmeninis rekordas padarytas dar su golfeliu. Tad turint galvoje, kad silvija turi beveik tris kart daugiau arklių nei golfelis, geresnes padangas ir stovi posūkyje visai neblogai, manau tai į dienos pabaigą yra įmanoma. Turėjau dar ir kitą slaptą planą, bet apie kiek vėliau.
Pirmoji įskaitinė sesija ir linksmybės netrukus prasidėjo. Tai truko pusę valandos, kurios praėjo akimirksniu. Stengiausi važiuoti greitai, tačiau atsargiai ir ’skaičiau’ dangą, padangų sukibimą ir važiuoklės darbą. Retkarčiais, kai pabandydavau agresyviau įvažiuot, ant greitojo posūkio (besileidžiant žemyn) pabėgdavo galas. Nusprendžiau, kad padangos gal perkaito ir vėl pakilo slėgis.
Tik grįžęs į pitus puoliau tikrinti slėgio. Vėl po 2.8 baro. Teko vėl nuleist iki 2.3 ant šiltu padangų. Šį karta buvo labai smalsu pažiūrėti savo laikų. O. 1.27.807. Visai neblogai. Tikslas vėl pasiektas, asmeninis rekordas pagerintas, nors ne daug.
Sekė ilgesnė pauzė… kažkas riebiai susivartė po makuškės, toliau buvo pratęsti kitų grupių važiavimai. Makalavausi po dalyvių parką.
Artėjant antrąjam važiavimui pradėjo kauptis tamsūs debesys, įpusėjus pirmosios grupės važiavimui prasidėjo baisi liūtis ir vėjas. Kabėjome pasikabinę už palaipinų, kad jų nenupūstų. Dar nepasibaigus lietui, jau buvau trasoje.
Daugelyje vietų stovėjo vanduo, kai kuriuose vietose visai akvaplanavau. Važiavau ypač atsargiai – nemėgstu šlapio asfalto. Prasukęs šešis ratus grįžau į pitus su gan prastu laiku, tačiau šį kartą visai nesistengiau važiuoti greitai, o labiau testavau kaip dirba padangos ant šlapios dangos. Galiu pasakyti, kad įspūdingai. Stabdo puikiai ir nuplėšti jas akseruojantis yra labai sunku, nebent posūkyje neatsargiai paspaudus akseleratorių. Galiu teigti, kad jos puikiai tinka ir šlapiam orui (vėliau dar reiks išbandyti rimčiau).
Vėl buvo ilgesnė tertrauka, jos metu pabendravau su savo konkurentu/draugu Tadu a.k.a. Fiestu. Jis važiuoja kiek greičiau nei aš, tačiau vos per nepilną sekundę. Tad mano sekantis planas – greitesnis ratas nei Fiesto.
Visai netikėtai patekau į finalinius važiavimus, nes mano pirmojo važiavimo greičiausias ratas buvo 14-as bendroje įskaitoje, o būtent tiek ir patenka į finalinį važiavimą. Gavau pralėkt dar sesiją ir progą aplenkti Fiestą. Patikrinau šaltų padangų slėgį – 1.9. Nusprendžiau dar kiek nuleisti oro. Trasos danga nespėjo įšilti po stipraus lietaus, bet jau buvo visiškai sausa. Žiūrėsim.
Išlekiau į trasą, sukibimas puikus. Pagavau ritmą, važiavau taip, kaip dar nesu važiavęs kačiargoj. Buvo labai smagu. Retkarčiais paaušindavau variklį. Tiesiosios gale spėdavau užmesti akį i tepalo temperatūros ir slėgio gaugelę – 102 laipsniu ir 5.+ barai slėgio. Gal kiek per didelė temperatūra – reikės spresti šį reikala kažkaip ateityje. Aušindamas numečiau tempą ir laukiau Fiesto, kad galima būtų važiuoti drauge ir taip didinti tempą. Porą ratų buvau ‘įsikabinės dantimis’ Fiestui į galiniį bamberį ir staiga viskas baigėsi… Finalinis važiavimas vėl pralėkė kaip akimirka.
Gryžęs patikrinau padangų slėgį – 2.4. Idealu. Bėgu pažiūrėt laikų. O! 1.26.439. Nieko sau. Nustebinau save. Fiestas – 1.26.7+. Misija įvykdyta. WOW.
Jau seniai taip gerai jaučiausi. Tikrai yra vietos kur tobulėti ir tobulinti Silviją. Smagiai save nustebinau, važiuodamas su visišku low-boostu (apie 0.8 baro) ir maždaug 360 arklio galių, manau ateis laikas ir geresniems rato laikams. Bus įdomu.
Net ir ankstesnis mano tikslas – ‘40 kart per makuškę’ tapo beveik įvykdytas. Beveik todėl, kad tiklas buvo tai padaryti be sustojimo, tai būtų vienos valandos shakedown’as. Fast Lape pralekiau kiek daugiau nei 45 ratus. Aišku, kad būtų visiškai įvykdytas planas reiktų atvažiuot dar kartelį ir prašert visą valandą. Jau greit. Užsikabliavau!
Ačiū fotografams, kurie prisimena ir senukus, o ne tik užpakalius fotkina – www.audriusz.net, www.tomasfoto.lt ir www.matulaitis.lt