Taip jau įvyko, kad laimėjau pirmąjį 2011 sezono Fastlapą. Tiesą pasakius, visai nesitikėjau, nors ruošiausi gan rimtai, o ir darbinės kelionės nepamaišė.
Išvakarėse dar buvau Frankfurte, kur visą savaitę vyko agentūros ir kliento ‘cementofkė – workšopas’, taigi turėjau pasiruošti viską prieš savaitę. Prieš išvažiuodamas pasikeičiau tepalus, atidžiai peržiūrėjau važiuoklę, nuvežiau padaryti suvedimą, o padangų, nusprendžiau, kad turėtų užtekti nuo paskutinės treniruotės rudenį. Dar spėjau primontuoti baisulingai didelį galini sparną ant galinio dangčio, Labai norėjau jį išbandyti ar bus koks efektas, nes paskutinį kartą kai važiavau Kačerginėje, tai slygo galas greituose posūkiuose.
Tad grįžus iš kelionęs apie 24 val., beliko atsikelti anksti, susikrauti minimaliai įrangos, prisipilti kuro į baką ir kanistrą ir lekt Kaunan.
Kol susikuičiau, kiek pavėlavau. Race’o kvaliufikacija jau buvo pasibaigusi, tad mano startinė pozicija pirmame Race’e labai paprasta – is rikiuotes galo. Kadangi neturejau jokiu iliuziju, tai nebuvo didele problema. Tuo labiau, kad staovedamas, kazkur vidury rikiuotes, atsiranda didesnis sanksas ant pirmo posukio susistumdyti su kitais dalyviais. Tad nusprendziau, kad viska stebeti is galo bus daug saugiau, o veliau bandysiu ‘irtis’ per pozicijas.
Vos atvaziavus, prasidejo parodinis ratas. Paskubomis issikroviau ir sokau pirma kart siemet i trasa. Niekas nepasikeite, viskas aisku.
Iskart po apsilimo prasidejo I grupes iskaitiniai vaziavimai. O tai reiskia kad ir mano, nes ziurint i praeitu metu rezulatatus, as patenku prie greiciausiu, tada vel sokau i trasa. Pravaziaves kelis prisimatavimo ratus, pabandziau spustelti. Viskas gerai! Sparnas veikia! 30min įskaitinio važiavimo praleke labai greit. Nieko nesitikėjau. Pravažiavau, labai eilinius ratus.
Nuėjęs prie rezulatatų ekrano nustebau. Tai naujas mano asmeninis rekordas! Neblogai…
Antram įskaitiniam FastLapo važiavimui išvažiavau vėlai. Net nežinau kodėl. Pora ratų vėl apšilau ir pralėkiau. Vėl buvau nistebintas, naujas rekordas – 01:25.645. Po velniais, galinis sparnas veikia! Buvau ramus i finala tikrai papulsiu.
Nesėkmingai susiklostė varžybos Jonui Poškui, vienam iš FastLap lyderių. Jo EVO dėžė subyrėjo jau pirmame važiavime, bet jis vis tiek spėjo pravažiuoti greičiausią tos dienos ratą – 01:22.356.
Mano pagrindiniai varžovai tą dieną buvo Tadas Lučkaitis, Izidorius Paukštys, abu su Nissan’ais, ir Andrius Žemaitis su 2005 VW Golf GTI. su Tadu ir Izidorium abu važiavimus sutilpdavom i tą pačią sekundę. Žiūrovai sakę buvo įdomu stbėti mūsų kovą, o Andrius primuosius važiavimus man kolkas buvo nepasiekiamas, beveik greitesnis pusė sekundės.
Antrame važiavime pastebėjau, kad pradėjo kaisti variklis. Ne tragedija, bet iki 112 laipsniu buvo pakiles. Susirūpinau. Man tai nedavė ramybės visą dieną. Anksčiau taip nekaisdavo. Labai keista, tepalas naujas, viskas taip pat, kaip praeitrais metais… negi varikliui kažkas??? Todėl pradėjau saugoti variklį… temperatūrai užkilus, porą ratų atleisdavau ir duodavau pasiaušinti, tada mano finalinis važiavimas buvo gan trumpas ir aiškus. Išvažiavau vienas pirmųjų į trasą, tada prieš mane nebuvo daug automobilių. Pravažiavau kelis apšilimo ratus ir pradėjau. Nusprendžiau pasitikėti galinio sparno prispaudimu ir leisdamasis nuo kalniuko prieš ąžuolo posūkį spausdavau gazą iki galo. Anksčiau negalėdavaiu to daryti, nes slysdavo galas, o dabar mašina buvo kaip įkalta, Nuostabus jausmas.
Pralėkiau porą greitų ratų, temperatūra vėl užkaito… paaušinau, pabandžiau dar kartą pralėkti, tačiau visai nejaučiau ritmo, nusprendžiau kad šiai dienai gana – patausosiu variklį, tuo labiau, kad paskutinius važiavimus atsirado nauja bėda. Kuomet akseleratorius buvo paspaustas iki galo ir variklis dirbo maksimalia galia, retkarčiais dingdavo trauka, pasigirsdavo šaudymas. Nusprendžiau, kad trūksta kuro!!!!! Čia jau negerai, nes bake kuro tikrai buvo, o tai reiškia, kad kuro siurblys nesiurbia tiek kiek reik varikliui. Taip labai lengva greit sudeginti stumoklius, kas reikštų naujo variklio rinkimą. Nenoriu…
Tad grižau į dalyvių parką. Žmonės sveikino su puikiu pasirodymu, tačiau tikrai negalėjau patikėti tuo ką pamačiau – naujas asmeninis rekordas! Greičiausias finalo ratas! Wow!
01:24.886 – čia jau rimtas iššūkis ateičiai…
Tad laimėjau finale. Diena pavyko puikiai. Panašu, kad tą dieną man sekėsi, nes ir Race’e startavęs is paskutinės pozicijos, per 9 ratus sugebėjau dasibrauti iki 5 pozicijos. Tai reiškė, kad antrąjį Race’o važiavimą startuosiu iš 6 pozicijos (antrojo važiavimo TOP 10 yra apverčiamas ‘aukštyn kojom’). Tad startavau iš 6 pozicijos ir po pirmojo rato buvau pirmas. Kiek atsiplėšiau ir vėliau saugiai laikiau atstuma iki mane persekiojančio varžovo su civiku. Labai bijojau, kad neperkaistų variklis, tad paskutiniuose ratuose dar labiau atleidau ir finiša kirtau, jau beveik ant uodegos kabančiu kitu dalyviu.
Tad laimejau ir čia. Pirmoji vieta, pirąjame Fast Lap organizuojame Race’e.
Rezulatatas įpareigoja, tad reik ruoštis antram FastLap etapui Rygoje, kuris bus Birželio 18 d.
DĖKOJU:
Elzei ir Agnei uz seimos ‘travel chekius’, Jaroslavui C. uz stebuklinga spoleri, Pauliuj S. uz suteikta pastoge, Sarunui B. uz lenktyniniskus pusrycius, Rokui S. ir Ernestai G. uz patarimus ir palaikyma ‘as galiu’, Tadui L., Izidoriui P. ir Jonui P. uz gera nuotaika dalyviu parke ir konkurencija trasoje, Giedriui M, Audriui Z., Vazzui ir kitiems ‘paparaciams’ uz gerus kadrus, Automanui uz palyda link Vilniaus, zavioms gerbejoms uz palaikyma, FastLap kolektyvui uz isskirtines varzybas ir nusiteikima!
Ačiū fotografams, kurie spėjo pagaut 
Waska, Matulaitis, AudriusZ ir Vazz
