Beprasidedant sezonui, pradeda nieztet nagai. Technika atlaike praeita sezona – nesinori kist nagu ten, kur nereik, todel atsiranda nauju pagundu. Aisku yra smulkiu detaliu, kurias galima ir reiks sutvarkyt, bet apie jas kiek veliau.
Pagaliau prisiruosiau rimciau apsvarstyti aerodinamika. Galvoje vis stovi klausimas, kodel silvijos kebulas nebuvo isnaudotas ziedinems lenktynems Japonijoje? Pvz JGTC (dabartinis SuperGT) ar kokioje vietines reiksmes serijoje… Matyt to priezastis buvo didesnis ir galingesnis brolis – Skyline. Turbut, bet, o kaip del zemesnes klases? Negi tik Micra??? Zinoma reik nepamirst ir Z serijos. Zodziu, silvijai vietos tiesiog nebebuvo. Gaila.
Todel dar labiau idomu pagalvoti, o kas butu jei butu?
Kas butu jei pabandyciau pritaikyti silvija gripui? Ar verta? Nepabandes nesuzinosi. Aisku, yra ne vienas geras ar blogas pavyzdys, bet norisi tai patirti savo kailiu, gal daryciau kazka kitaip, atrasciau, kazka naujo… pffff nesamone! Tad vat tokie dalykai man neduoda ramybes, kai pagalvoju apie automobulio modifikacijas.
Kiek apsvarscius modifikavimo variantus, paaiskejo, kad visai neisnaudoju aerodinamikos. Tai milziniska potenciala turinti sfera… jei zaidziama pagal jos taisykles! O taisykliu yra daug ir jos painios. Yra kruva knygu, bet mazai vizualines medziagos, kaip zinia, as vizualikas 
. Daugelis gamykliniu komandu stengiasi neatskleisti savo paslapciu, ir neviesina bolidu nuotrauku, kurios galetu atskleisti tas genialias paslapis ar dar blogiau – inspiruoti kitu komandu genialius inzinierius patobulinti, pastebetas detales. Tokius kaip as Tad rasti vizualines informacijos apie profesionalius ir sudetingus aerodinaminius sprendimus praktiskai neimanoma, o stebeti i abejotinos reputacijos megeju bandymus, kurie greiciausiai tik bando patenkinti savo, kaip aeronautikos inzinieriaus ambicijas, pavojinga.
Nors idomu ir tai inspiruoja atrasti savo sprendima. Cia prasideda kuryba! Jega!
Bet kokiai kurybai reikalingi pagrindai ir remai, tad geras draugas pasidalino knyga apie aerodinamika autosporte. Zinoma, ten daug formuliu, i kurias net nesiruosiu gilintis, bet paskaitinet ir panagrineti grafikus tikrai verta. Atsiveria akys ir supranti, kad zaisti su aero yra kur ir tam neuztektu, matyt, net viso gyvenimo, o jei tureti galvoje naujus mokslo atradimus, kurie stengiasi paneigti senai nusistovejusias ‘tiesas’ apie gravitacija, visata (toliau neissiplesiu), pasidaro aisku, kad tas reikalas begalinis. Nusileiskim ant zemes…
Pirmas dalykas, ka bandysiu susimeistraut – spliteris ir priekinis difuzorius. Teoriskai tai turetu padeti labiau prispausti priekine asi, kur taip truksta sukibimo. Cia atsiranda oro srautu paskirstymo klausimas, kur juos skirstyt? Yra kelios vietos, kurios privalo ‘uzsimaitinti’ oru ir keli sio reikalo sprendimai. Uzdengiant priekine dugno dali atsiranda ausinimo problemos ir tai ne tik stabdziai…
Kitas klausimas, kur det karsta ora, kuris atvesino stabdzius? Tad, kaip matome, kuo toliau i miska, tuo daugiau medziu. Sprendimus priimsiu apziurejes ‘pacienta’ gyvai.
Antra – galinis difuzorius. Jo jau noriu senai ir ne tik del to, kad jis veikia, bet dar ir del isvaizdos – jis ziauriai gerai atrodo! Taip, as vizualikas…
Cia dar dugiau medziu… tam kad jis veiktu, turi buti paduoda jam oro, o tai reiskias, dugne turi buti pakankamai oro ir geras oro ‘tunelis’, jis neturi issisklaidyti i sonus per slenkscius ir tt. Panasu, kad cia uzstrigsiu ilgiau, kol rasiu otpimalu sprendima, nes auto dugnas, tai ne siaip papilve…
Zodziu, kolkas planas yra – reiks prisimint studiju laikus ir klijuot maketus. Iki greito!